Jau metai keičias, naujos dienos švinta,
Nauji darbai vėl beldžias į duris.
Te laimė, džiaugsmas, šviesios mintys
Aplanko Jus Šventų Kalėdų dienomis,
Te švenčių snaigė spindinti, puri
Į Jūsų šypsančias akis įkris…
Lai č0… metu snaigės neužkloja
Kelio į laimę, džiaugsmą,
Tegul jos užpusto visą tą metų skausmą,
Visas kančias ir ašaras …
Kalėdų naktelę tylią pažvelki į žvaigždes… pramerki akeles… ir užsimiršk bent vienai stebuklų kupinai dienelei… Lai šią dienelę tau išsipildo visos gražiausios ir slapčiausios svajonės… SU KALĖDOM!!!
Ko Tau palinkėti Naujų metų proga…
Laimės? - bet jos tiek maža pasaulyje…
Džiaugsmo? - bet ar visi jį supranta…
Tat palinkėsiu aš Tau jaunatviško juoko…
Juoko išdildančio visas gyvenimo negeroves…
Ar Tu zinai kaip as jauciuos blogai, kodel man nesiseka taip, kodel as vienas visalaik, kodel manes nemyli taip kaip as myliu tave labai!!!?
Gamtoje pasitaiko stebėtinų reiškinių - smegenų sukrėtimas… O smegenų tai nėra! — [V.Karalius]
Mamyte, tu išmokei mus žengti pirmąjį žingsnį rūpestingai globodama mūsų trapiuosius sparnus. Tu pirma mums parodei saulės spindulį, šiltą šypseną užkerėjai veidus mūsų. Tu išmokei mus dirbt ir mylėti skausmą ir vargą dalintis per pus. Tu pirmoji nušluostei mums ašarą, kai suklupom nužengę toli ir parodei tiesiausią gyvenimo kelią, kuriuo einam dabar mes visi.
Tegul pražys dar daug pavasarių
Melsva miškų gėlė..
Tegul nebebus skausmo ašarų
Te paukščiai suoks šile!
Tikėk gražiu gyvenimu, laime ir džiaugsmu,
Te tavo šventė vaikšcioja žaliuojančiu taku!
Piršliavimas. Vaikinas atėjo pas mylimosios tėvus pirštis. Tėvas atidžiai klausosi jo prisipažinimų.
- Aš negeriu svaiginamųjų gėrimų! ? sako vaikinas.
- Pagirtina!
- Nerūkau.
- Labai gerai, ? sutinka tėvas.
- Kortu net į rankas neimu.
-Aišku…
- Gyvenu tvarkingai. Vakarais niekur neslampinėju gatvėmis…
- Puiku.
- Ar galiu tikėtis jūsų dukters rankos?
- Niekuomet! - suriko tevas. - Vaikine, aš nenoriu, kad mano žmona man prikaišiotų ir tamsta rodytų pavyzdžių.
Tad pakelkime taures už tuos, kurie gyvenime ne angelai!
Į tolumas nueina žmonės,
Kitiems kelius pramindami
O meilės kelias, jis kiekvieno kitas,
Ir jį tik pats surast gali.
Sunku , oi būna!Daužo kojas
Ir širdį akmenys pikti.
O reikia eiti neparpuolant
Ir draugą saugojant kely.
Gyvenkite abu kaip žmonės,
Nesusmulkėję, dideli.
Tegul vaikų vaikai iš Jūsų pasimokys,
Gyvenime suklysti negali.
Nuneškit meilės trapų žiedą
Lig pat senatvės, lig gilios.
Šypsokitės abu pavasariais
Ne tik džiaugsme, bet ir varguos.
Aš užmigau, kai buvo ruduo.
O pabudau, kada žiema.
Taip laikas teka kaip vanduo.
Bet tu vistiek esi šalia.
Sukdamiesi lengvučiu snaigių sūkūryje, traškindami plonučių upių ledų, per skambančius teviškės laukus, miestus ir kaimus atkeliauja ir beldžiasi į kiekvieno namus Naujieji metai. Tad linkime Jums …
Te būna Naujieji kaip saulė,
Pritvinę jaukios šilumos,
Kūrybos ir žemiškos laimės,
Sėkmės ir nuotaikos geros.
Laukiniuose soduose zydi laukines kriauses. Rytui brestant,ant ju ziedu suspindi asaros,o piewoje lieka ismintos pedos,jas paliko isenantis sapnas. labutis!
Mes su malonumu klausome apie mūsų teises, bet nemėgstame, kad mums primintų mūsų priedermes. — [E.Berkas]