Kartais, kai nieko nemyliu, aš myliu vandenį,
Jis tyras, skaidrus - jis nelūžta, kol nevirsta ledu…
Kartais, kai nieko nelaukiu, aš laukiu vėjo.
Jis švelnus, nematomas - jis nepalieka, kol nevirsta viesulu…
Kartais, kai nieko neturiu, aš turiu tave…
Tu stebuklas, pasaka, tu gyvybė…
Kol nevirsti skausmu…

 Loading ...

Šią gražią progą noriu padėkoti, kad esi, nes man iš tiesų tai labai daug reiškia. Labai tikiuosi, kad ir toliau taip pat sėkmingai būsi mano gyvenime. Būtent to, gana egoistiškai ir norėčiau Tau palinkėti.

 Loading ...

Dovanok tūkstantį bučinių, paskui šimtą, paskui dar tūkstantį, paskui dar šimtą, po to tūkstantį, paskui šimtą; kai bučinių bus daug daug tūkstančių, mes sumaišysime jų skaičių, kad nieko nežinotume ir kad nė vienas pavyduolis nežiūrėtų į mus pikta akimi, sužinojęs, jog mudu tiek sykių bučiavomės.

 Loading ...

Leisk tylėti - nieko neklausk,
Leisk žiūrėti - neužsimerk,
Leisk bučiuoti - atsakyk tuo pačiu..
Leisk mylėti - nepaleisk niekada!

 Loading ...

Netikėk vėju – jis pažada ir negrįžta..
Netikėk žiogų daina – ji per daug nerūpestinga.
Netikėk medžių žydėjimu – jis laikinas ir trumpas.
Tikėk meile, draugyste, tikėk tuo kas amžina!

 Loading ...

Mėnulis pašvietė pro langą
Į tavo spindinčias akis,
Tau savo širdį dovanoju..
Tešviečia ji tau per naktis!!

 Loading ...

Tu mano gyvenimo saulė,
Tu mano gyvenimo zvaigždėtas dangus,
Nieks mūsų išskirti negali,
Nes Tu man brangiausias žmogus…

 Loading ...

Tikėk, kad vietoj stovi saulė.
Tikėk, kad žvaigždės - ne liepsna.
Tikėk jog tiesa - tai apgaulė,
Bet mano meilė Tau - amžina!!!

 Loading ...

Myliu tave labai labai.
Te išsipildo mūs sapnai.
Sapnai visi visi visi,
Ten kur mes lakstome basi.

 Loading ...

Aš atbėgau tam, kad pasakyčiau
tai, ka tu ir taip senai žinai
Noriu, kad žinotum: aš mylėjau,
tebemyliu ir žadu mylėti amžinai.

 Loading ...

Kol saulė dar nenusileido
Kol dar širdis pilna liepsnos
Mielasis, man reikia tavo veido
Ir balso tavo, lyg dainos!

 Loading ...

Jau naktis… o blakstienos nelimpa…
Ir sapnai neaplanko manęs…
Ir širdis plaka smarkiai, nerimsta…
Gal todėl, kad ilgiuosi tavęs..?

 Loading ...

Tu - obelų žiedai mažyčiai,
Tu - ramunėlė nuo lankos,
Tavęs į saulę nemainyčiau,
Tavęs, kaip pasakos žavios!

 Loading ...

Žmogui, kaip ir medžiui, reikia saulės,
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia šilumos.
Daug pasauly medžių, daug žmonių pasauly,
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia atramos.
Reikia atsiremti, į kažką tvirtesnį,
Reikia taip, kaip saulėn tiest rankas.
Žmogui reikia meilės ir kažko stipresnio,
Reikia kad pamiltų lužtančias šakas…

 Loading ...

Meilė - tai žodis šventas,
Meilė - galinga yra,
Meilė nemiršta, ne…
Meilė yra tavyje!!!

 Loading ...

Prieblanda, aplink tyla…
Tavo lūpos, jos jau čia…
Prisiglaudžia, nuramina,
Vėl užkaitina, vėsina…
Tam nėra jokių ribų -
Tai lyg jūra be krantų…

 Loading ...

Meilė - tai mažytis paukštelis: per daug suspausi - mirs, per daug atleisi - išskris. Ką myli - paleisk. Sugrįš - bus tavo. O jei ne - tuomet tavo niekada ir nebuvo..

 Loading ...

Pasaulis būtų per žiaurus,
per daug klastingas ir klaikus,
jei tarp gyvenimo audrų
nebūtų meilės valandų.

 Loading ...

Pražydo gėlės,
Gamta atsigavo,
Pamačiau tave,
Ir širdis suprato.
Nereik man kitų,
merginų gražių,
Man reik tavęs,
noriu būti kartu.

 Loading ...

Kažkas man pasidarė
Tikriausiai aš sergu
Nes vos tave pamačius
Iš karto paraustu
širdelė smarkiai plaka
Ir seilės ima tyst
Tave pašaukt norėčiau
Bet negaliu išdrįst
Buvau net poliklinikoj
Del šitų sopulių
Ir daktaras nustatė
Kad aš tave myliu

 Loading ...