Vėlyva meilė
skaudina krūtinę…
Dažnai apkartęs
jos svaigus medus,
dažnai jau ji trumpa
ir paskutinė-
o lauki, trokšti jos
jaunatviškai godus.
gaivina ji,
šviežia žole padvelkus,
ir net - pirmos - lakštingalą girdi….
Bet židiny ne tokios degios malkos
ir nerimas -
kaip kirmėlė širdy,
kad meilės tai delčia,
kad pilnatis pralaimi…
Ta nuojauta -
per dieną ir pernakt….
Gal tai ne meilė jau,
o deginanti baimė
jos, paskutinės,
amžinai netekt…..
Galiu priskinti lauko gėlių,bet tu gražiausia tarpe jų!
Galiu įteikt tau kvepalų,bet svaigini kvapu savu!
O šypsena ir švelnų balsą tavo aš širdyje ilgam turiu…
Ir gėlės, ir medžiai,
Tau ošia tik meilė
Kol kas ir manoji
Tau meilė dar oš.
Ji oš ir rytoj,
Ir poryt ji dar oš,
Bet Jei ją pamirši
Tebūna savos
Mūsų meilės prisiminimas gražus.
Myliu tave kaip bangos myli krantą,
Kaip žiedas-kvapą, mėnulis-naktį, ruduo gi-saulę.
Myliu tave aš taip, kaip garsas myli ausį, kaip spindulys, kad myli akį, plakimas-širdi,
Aš taip myliu TAVE…
Tavo didelės akytės
Nuolat mano mintyse,
Tavo nuostabios lupytes
Aš sapnuoju sapnuose:)
Daina susideda iš žodžių ir melodijos
O meilė iš dviejų širdžių liepsnos
Daina užpildo laiko tuštumą
O meilė ? ilgesį
Šviesos Daina - poezija ir gaidos
O meilė - išsipildžiusi svaja
Daina nuo laiko blunka, mainos
Tikroji meilė - niekada.
Reikia man gabalėlio dangaus,
To, kur randasi už debesies.
Reikia mažo lašelio lietaus,
Reikia tavo žydrųjų akių :*
Kai akys spindėjo,kaip saulė,
O lūpos ištroško saldžių būčinių,
Buvai Tu šalia- nuostabiausia pasauly,
Aš tuom patikėt ligi šiol negaliu :*
Meilė - reiškia gyventi - ne būti:
Kvatoti iš džiaugsmo per didelė liūtį,
Lakstyt basikom per pusnis iki kelių
Ir žinoti, jog būti geriau nebegali…
Daug kartu Tu mylėsi, Patiks Tau akys, lūpos, šypsena. Bet vieną kartą patikėsi, Kad jų tiek daug, o Meilė tik viena.
Kai tamsią naktį kris žvaigždutė
Paimk į delną drąsiai ją,
Nes vietoj jos bus ta širdutė,
Kuri mylės ir trokš tavęs.
Amžinos meilės nėra.
Net visų didžiausia aistra trunka kurį laiką.
Ateina diena, kai ji pasibaigia ir gimsta nauja meilė.
Kaip tik todėl meilė nemirtinga.
Ji nuolat atgimsta.
Aistra užgęsta, bet meilė lieka.
Tad, tegul meilė, kurią tu jauti būna amžina.
Ir tegul ji kas sekundę, kas minutę, kas valandą,
stiprėja.
Tu eini per gyvenimą platų
Ieškai meilės, saulėtų dienų
Tau mylėt baltos obelys sako
Nes tik mylint gyventi smagu
Mūsų keliai netyčia susitiko,
Mums buvo pakeliui ir ėjome kartu
man buvo gera eit rytojaus pasitikti
Kada šalia manęs ėjai ir tu.
Mes ėjom ten kur vedė mus likimas…
Tave aš pamilau,tik vieną iš visų..
O ką žada ateitis,to niekas dar nežino,
Gal tikrai ne veltui suitikom-aš ir tu?
Meilė – pasaulio duktė Pas mus ji netyčia užklysta Meilė švelnumo gėlė, Nuo menko vėjelio nevysta… Meilė – ragana pikčiausia, Kaušas verdančios smalos, Skausmo jūra kuo giliausia, Išmįslas kvailos galvos…
Paprašysiu aš vėjelio, kad nulėktų pas tave.. prisiglaustų prie veidelio, pabučiuotų už mane :)
Jei mano akys virstų vėju, pajustum,kad visąlaik glostau tave. Jei mintys taptų šilku, būtum visada šilko pataluose. Jei per anksti numirčiau, dangus verkdamas pasakotų, kaip man trūksta Tavęs..
Laikas atšaldo ir naikina mažą meilę, bet didina ir stiprina didelę, panašiai, kaip vėjas gesina žvakę, bet įpučia gaisro liepsną.
Kartais, kai aš nieko nemyliu…aš myliu vandenį… Jis tyras, skaidrus…jis nesuduš…kol nevirs ledu… Kartais, kai aš nieko nelaukiu…aš laukiu vėjo…Jis švelnus, nematomas…jis nepabėgs…kol nevirs viesulu… Kartais, kai aš nieko nebeturiu…aš turiu tave…Tu pasaka, stebuklas…tu gyvybė…kol nevirsti skausmu…