O dabar apie Tave.
Žydros akys, kaip visada
Užlieja mane.
Eina berniukas gatve.
Toks švytintis, kaip visada.
Nuo saulės išblyškę plaukai
Kaip visad žavi mane.
Toks didelis, o aš maža
Toks mielas, kurio daugiau nėra.
Pilnas to ko nėra
Pas kitą galbūt viduje.
berniokštis nusipelnė tiek
Kiek pasaulyje nėra.
Ir vien už tai, kad Jis Yra.
Meilė - amžinas dalykas,
Meilė - sieja mus abu.
Melė - stipriausia pasauly,
Ir jos niekas negali nepakeist.
Aš mylėjau tave tau nežinant
Tau nežinant tave aš myliu
Mano meilė plati kaip žvaigždynas
Kaip žydėjimas lauko gėlių
Ar mylėjai mane nežinojau
Ar mylėsi paklausti bijau
Eisiu eisiu rugsėjui lašnojant
Į tave kaip lyg šiolei ėjau
Tylų vakarą rudenį pilką,
Kai žvaigždės nuo šalčio virpės,
Ves į kelią per tolimą ilgą
Pasitiks ir per naktį lydės.
Ir mylėsiu tave tau nežinant
Meilė ves tuo dulkėtu keliu,
Amžina ir plati kaip žvaigždynas,
Kaip žydėjimas lauko gėlių.
Jei meilė tau beprotystė - tai aš beprotis, mylintis tave..
Mane vakaro vėjai išmokė ilgėtis, mėnulis išmokė liūdnųjų dainų, audringas pasaulis išmokė mylėti, ir todėl aš tavęs nemylėt negaliu.. :)
Kaip sunku save valdyti,
Kai meile gyveni.
Kaip sunku mintis, jausmus savy užgniaužti,
Kai jie nuoširdūs, tyrūs ir šilti.
Kaip sunku iškest praradimus,
Kai veria skausmas, kankina ilgesys,
Kaip sunku suprast kitus,
Kai savęs suprasti negali..
Kaip sunku šypsotis žmogui,
Kai širdis pasruvusi krauju.
Kaip sunku nusilenkt pasauliui,
Kai esi toks vienas tarp kitų..
Ir kaip lengva skleisti meilę,
Kai pats sėkmingai gyvenimo keliu eini.
Kaip lengva būt geram, su laime
Kai žinai jog mylimas esi..
Negaliu daugiau aš slėpti tų jausmų, kurių nesugebu valdyti, norisi pamiršti viską, kas galėtų priminti JĮ! Nekęsti šios meilės irgi norėčiau, bet ar sugebečiau? Melę pirmąją vienintelę nekęsti, kaip priešą? Ne! Negalėčiau. Meilė iš pirmo žvilgsnio niekada neužmirštama!
Meilė - tai žaidimas,
Meilė - tai laimė,
Meilė - tai džiaugsmas,
Meilė - tai jausmai
Tu įsimyli ir mylėk amžinai..
Jei reikėtų, atiduočiau savo akis Tau, kad tik Tu matytum kasdienybės stebūklą. Jei reikėtų, atiduočiau savo rankas Tau, kad tik Tu vėl galėtum ištiesti jas į saulę. Atiduočiau savo šypseną Tau, kad tik vėl Tu šypsotumeis. Ir nesudvejočiau paaukodama širdį, kad tik vėl Tu mylėtum.. Parduočiau sielą, atiduočiau kūną, kad tik Tu galėtum gyventi..
Ta svajonė, kur buvo manyje.
Kur padėjo gyvent
Svajot ir mylėt Tave -
Jos nebėra..
Užglaistei savą neapykantą man,
Už tai, ką jutau,
Būdama šalia
Myliu Tave,
Giliai viduje..
Nepalik manęs,
Per lietų ir per speigą,
Visus kelius nueisim
Su Tavim kartu..
Gal Tu ne angelas,
bet aš Tavim tikiu..
Rudeniu kankinasi gamta,
Ji nemoka abejingai mirti.
Džiaugsmas budi jis čia pat - greta,
Tik sunku nuo skausmo ji atskirti.
Ir sunku atsisakyti to,
Ko galbut iš viso neturėjai-
Pakartok dar sykį, pakartok,
Kaip mane mylėjai - nemylėjai..
Meilė dažnai kelia stiprią baimę, nes verčia žengti žingsnį pirmyn, reikalauja pamiršti save, išsižadėti savęs, pasitikėti kitu ir jam aukotis.
Teks sumokėti už kiekvieną neištartą žodį, už neįkūnytas glamones ir sutryptas svajas.
Reikės atsiskaityti už baimingumą, jausmų šykštumą, kurie kliudė mylėti, už atsainumą ir puikybę, kurie slopino polėkius.
Teks atsakyti už negimusius bučinius, už gerklėje užgniaužtas ašaras, už neišreikštą aistrą ir netesėtus pažadus, už iššvaistytą laiką..
Dovanok tūkstantį bučinių, paskui šimtą, paskui dar tūkstantį, paskui dar šimtą, po to tūkstantį, paskui šimtą; kai bučinių bus daug daug tūkstančių, mes sumaišysime jų skaičių, kad nieko nežinotume ir kad nė vienas pavyduolis nežiūrėtų į mus pikta akimi, sužinojęs, jog mudu tiek sykių bučiavomės.
Su baltom pūkinėm šlepetėm.. Su per žemę šluojančia barzda.. Tau nykštukas sapną neša.. Ir bučiuką nuo manęs..
Šis žmogus vertas susimastymo.. Nesakau, kad nerealus, juk mes visi realūs.. Nesakau, kad fainas, per banalu.. Bet galiu pasakyti, kad tokių žmonių kaip jis randama retai.. nesakau, kad neklystantis - klysti žmogiška.. nesakau, kad ypatingas, nes ypatingi mes visi.. bet pažiūrėjus šiam žmogui į akis matosi, kad jis kupinas gerumo ir supratimo.. nesakau kad angelas, bet vertas jo vardo!..
Sakoma, reikalinga 1 minute, kad išskirtum žmogų iš aplinkos, 1 valanda, kad įvertintum jo nuopelnus, 1 diena, kad pamiltum, bet reikalingas visas gyvenimas, kad užmirstum..
Myliu Tave!
Kaip žemė myli saulę..
Dievinu Tave!
Kaip žemė dievina lietų..
Ilgiuos Taves.
Kaip žmogus ilgisi žmogaus..
Man trūksta Tavęs,
Kaip kartais trūksta oro
Pasiilgstu Tavu akių,
Kaip ir Tavo žvilgsnio..
Tos šilumos, kurią vis jaučiu,
Šalia būdama.. ;*
Pabudau tada, kai norėjau miegot..
Pamilai tada, kai pradėjau nekęst..
Palietei tada, kai mažiausiai to tikėjaus..
Pradėjau jaust šilumą, kai buvau atšalus..
Ir tik pabučiavai tada, kai to nenorėjau..
Kas yra meilė? Bučiniai, vaikščiojimas susikibus už rankų ar įmantriausi meilės žodžiai. Galbūt.. Bet jeigu tai yra meilė, tai kas tada yra žinojimas, kad mylimo žmogaus glėbyje esi saugiausias pasaulyje? Ką tada reiškia tas keistas jausmas prabudus ryte šalia savęs pamatyti mylimo žmogaus veidą ir suprasti, kad dėl jo laimės ar šypsenos gali nuversti kalnus? Ir vis dėl to kas yra meilė? Pasivaikščiojimas dviese jūros pakrante leidžiantis saulei, romantiška vakarienė, ar pirmasis bučinys ..galbūt..