Kas trokšta apsaugoti kito gėrį, visų pirma apsaugo savąjį. — [Konfucijus]
Su kiekvienais metais vis labiau įsitikinu, kad protingiau ir teisingiau dėmesį sutelkti ties grožiu ir gėriu, stengiantis atsiriboti nuo blogio ir melo. — [R.Cecilis]
Mano kuklia nuomone, nebendradarbiavimas su blogiu nė kiek ne mažesnė pareiga už bendradarbiavimą su gėriu. — [M.Gandis]
Nebekalbėk visai apie tai, koks turėtų būti geras žmogus, bet pats juo tapk. — [M.Aurelijus]
Sugebėjimas valdyti save ir numalšinti savo aistras yra labiausiai pagirtinas, nes per daug mažai kas žino, kaip tą daryti. — [F.Guicciardini]
Meilė – nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja ir žydi net mūsų širdies griuvėsiuose. — [V.Hugo]
Meilė tramdo išdidžiąsias širdis, pasipūtėlius moko nuolaidumo, bet svarbiausia jos savybė – taurinti ir kilninti. — [T.M.Rydas]
Meilė – tai deimantas, kurio net karaliai negali nupirkti, ji – visas pasaulis, nors jį gali apkabinti abiem rankom. — [M.Jokajus]
Mes ieškom neužšąlančio meilės uosto, bet pamirštam būti šiltąja srove. — [V.Karalius]
Du dešimtmečiai meilės moterį paverčia griuvėsiais, o du dešimtmečiai vedybinio gyvenimo padaro ją panašią į visuomeninį pastatą. — [O.Vaildas]
Įsimylėjėliams niekada nepabosta būti kartu, nes jie nuolatos kalbasi apie save. — [F. de Larošfuko]
Meilė brangesnė už turtus: ji deimantas, kurio net karaliai negali nupirkti; ji – visas pasaulis, nors ją galima apkabinti abiem rankom. — [M.Jokajus]
Aistrų įkarštis neretai būna genijaus įkarštis. — [H.G.Mirabo]
Meilė niekada nereikalauja, ji visada duoda. Meilė visada kenčia, niekada neprotestuoja, niekada nekeršija. — [M.K.Gandis]
Kuo retesni malonumai, tuo jie žavesni. — [Epiktetas]
Ta svajonė, kur buvo manyje. Kur padėjo gyvent Svajot ir mylėt Tave - Jos nebėra… Užglaistei savą neapykantą man, Už tai, ką jutau, Būdama šalia Myliu Tave, Giliai viduje…
Kam mylėti jei meilė skausminga Kam mylėti jei ji tik kančia, Kam man jausti tą jausmą aistringą Jei tik ašaras lieju slapčia…
Leisk paliesti tavo lupas Man paskutinį kartą, Leisk ištarti tyliai Man tavo vardą, Leisk padovanoti Akimirką tau paskutinę, Kuria man prisiminus skaudės krutinę.
Nori žinoti, kodėl aš pavydžiu? Viena iš priežasčių yra ta, jog aš bijau. Beprotiškai bijau, kad gali bučiuoti ne mane. Sakyti, jog myli, bet ne man. Džiaugtis ir liūdėti, bet ne kartu su manim. Bijau, kad už rankos gali laikyti ne mane. Pamatyti tave kitos glėbyje. Bijau, kad tavo meilės žodeliai bus ištarti ne man. Bijau, nes esi man per daug brangus.
Tikėjau bučiniais ir žodžiais Tikėjau meile aš tada, Bet niekad, niekad netikėjau, Kad liksiu skaudžei apgauta.