Kalėdiniai sveikinimai
Ištirpo žvakių liepsnose,
Širdžių ledai ir šaltas laiko gruodas.
Ir vėl nušvito mūsų širdyse
Vilties ugnis lyg pranašas paguodos.
Ramybės kūčių vakarą.
Tags: Kalėdos Nusiųsti draugui Spausdinti
Ištirpo žvakių liepsnose,
Širdžių ledai ir šaltas laiko gruodas.
Ir vėl nušvito mūsų širdyse
Vilties ugnis lyg pranašas paguodos.
Ramybės kūčių vakarą.
Jei likimas uždėjo tau ant širdies kryželį +,
Uždėk tikėjimo brukšniuką - turėsi žvaigždelę *.
Jei gyvenimas nubrėžė tau aštrų minusą -,
Padėk svajonių spinduliuką - turėsi pliusiuką +.
Jei piktas angelas suplėšė paskutinę viltį,
Surinki skutelius, iš jų užkurki laužą ir turėsi kur sušilti…
Kokia tyli Šventų Kalėdų šventė
Užsnūdus žemė sniego pataluos
Virš žemės skaisčios žvaigždės pasilenkę
Užmigusiam lopšinę uždainuos
Per baltą krištolinį taką
Su sauja meilės ir vilties
Lai priklaupia prie židinio Kalėdos
Ir teišpildo troškimus širdies.
Kalėdos - tai stebuklų metas,
Kai žvaigždės pildo troškimus,
Kai norai būna mums pavaldūs,
Ir džiaugsmas užgožia vargus.
Te baltą Kalėdų vakarą Jūsų širdyse suvirpa meilė, sieloje įsiplieskia džiaugsmas, o protą sujaukia Kalėdinis stebuklas…
Būkit laimingi ne tik šią Kalėdų naktį, bet visada telanko Jus tik laimė, jei nedidelė, tai nors maža, kaip žiburėlis pūgos naktį, ir tikra tikra.
Pažvelkit pro langą į pasaulį baltą,
Uždekit žvakelę širdžiai ir akims,
Atminkit vaikelį – mažą nekaltą
Kuris šį rytą mums visiems užgims!
Tegul Kalėdų naktį tylią
Atsėlina vaikystės pasaka šventa.
O dovanų krepšelyje tebūna
Ramybė, santarvė ir sveikata.
Miega miškas, ir sodas, ir laukas.
Žiburiuoja tik eglė balta.
Kai gražiausiuoju metų sulauki,
Gera jaust artimuosius šalia.