„… niekas nėra ydingas savo noru…“. (Platonas. Timajas. Kritijas. Vilnius: Aidai. 1995, 151 p.)

 Loading ...

„… yra trys būdo bruožai, kurių reikia vengti: nedorumas, nesusivaldymas ir gyvuliškumas.“ (Aristotelis. Rinktiniai raštai. Nikomacho etika. Vilnius: Mintis. 1990 – 185 p.)

 Loading ...

„Kikek tai įmanoma, pasirinkime laisvus nuo geismų draugus. Mat ydos šliaužia ir peršoka į kiekvieną šalia esantį ir kenkia prisilietus.“ (Liucijus Anėjus Seneka. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 69 p.)

 Loading ...

„Ydinga visa, kas per daug.“ (Liucijus Anėjus Seneka. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 73 p.)

 Loading ...

“Per didelis nuolankumas slepia puikybę.” (Sudarytojas Juozas Macevičius. Tūkstantis Li. Senovės kinų išmintis. Vilnius: Gamta. 2005 – 23 p.)

 Loading ...

„… lengvabūdiškumas, priešiškiausia atilsio yda.“ (Liucijus Anėjus Seneka. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 81 p.)

 Loading ...

„Puikybę lydi gėda, o išmintis eina su kukliaisiais.“ (Pat 11, 2) (Patarlių knyga. Šventasis Raštas. Vilnius: Katalikų pasaulis. 1999, 978 p.)

 Loading ...

„Juk visų nemaloniausias yra tas, kuris po nuolankumu slepia savo puikybę.“ (Markas Aurelijus. Sau pačiam. Vilnius: Alma littera. 2005, 175 p.)

 Loading ...

„Ką tie žmonės daro! Jie nevertina tų, kurie gyvena kartu su jais, o patys be galo stengiasi, kad būtų vertinami ainių, kurių niekada nematė ir nematys. Tai yra tas pat, kaip liūdėti dėl to, kad protėviai tavęs nešlovino.“ (Markas Aurelijus. Sau pačiam. Vilnius: Alma littera. 2005, 74 p.)

 Loading ...

„Manau, jog daugelis būtų pasiekę išmintį, jei nebūtų manę, kad jau yra pasiekę…“ (Liucijus Anėjus Seneka. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 57 p.)

 Loading ...

„… išmanantis žmogus visada vengia to, kas per daug ir per mažai, o ieško ir pasirenka vidurį…“ (Aristotelis. Rinktiniai raštai. Nikomacho etika. Vilnius: Mintis. 1990 – 91 p.)

 Loading ...

„… nėra jokio skirtumo, ar žmogus jaunas dėl amžiaus, ar dėl nesubrendusio būdo, nes šį trūkumą lemia ne metai, o taikad jauni žmonės pasiduoda jausmams ir jų skatinami siekia savo tikslų. Tokiems žmonėms, panašiai kaip ir nesusivaldantiems, pažinimas yra nenaudingas. O tiems, kurie savo siekius ir veiksmus rimtai planuoja, pažinimas būna didžiai naudingas.“ (Aristotelis. Rinktiniai raštai. Nikomacho etika. Vilnius: Mintis. 1990 – 65 p.)

 Loading ...

„Tas pats žmogus negali būti kartu ir supratingas, ir nesusivaldantis.“ (Aristotelis. Rinktiniai raštai. Nikomacho etika. Vilnius: Mintis. 1990 – 202 p.)

 Loading ...

„Jei sugebėjimas nustebti yra išminties pradžia, tuomet ši tiesa labai lūdnai apibūdina šiuolaikinio žmogaus išmintį. Nepaisant aukšto raštingumo lygmens ir visuotinio švietimo privalumų, mes praradome sugebėjimą stebėtis.“ (Erich Fromm. Pamiršta kalba. Vilnius: Vaga. 2008 – 11 p.)

 Loading ...

“Išlaidumas kelia netvarką, taupumas skatina paprastumą. Paprastumas geriau už netvarką”. (Konfucijus. Pašnekesiai. Vilnius: Tyto alba. 2004, 106 p.)

 Loading ...

„Vyro ir žmonos draugystė kyla iš prigimties. Mat žmogus iš prigimties labiau yra linkęs gyventi dviese negu valstybinėje bendrijoje – tuo labiau kad šeima yra pirmesnė ir būtinesnė negu valstybė, o gimdyti vaikus būdinga visiems gyvūnams. Tačiau kiti gyvūnai poruojasi tik tam, kad atsivestų palikuonių, o žmonės gyvena bendrai ne tik tam, kad gimdytų vaikus, bet ir kad tenkintų kitus kasdieninio gyvenimo poreikius. Čia jau iš karto yra darbo pasidalijimas: vyro darbai kitokie negu moters. Todėl suėję į draugę jie vienas kitam padeda. Taigi šita draugystė teikia ir naudą, ir malonumą, o jei abu [ir vyras, ir žmona] geri, tai draugystė grindžiama dar ir dorybe. Ir vienas, ir kitas turi savo dorybę, ir tuo jie džiaugiasi. Vaikai juos tvirtai susieja. Todėl bevaikiai sutuoktiniai pasidaro vienas kitam svetimi. Juk vaikai yra abiejų bendras turtas – jie ir palaiko tą ryšį. O atsakyti, kaip sugyventi vyrui su žmona ir apskritai draugui su draugu, - tai tas pat kaip atsakyti, kaip įgyvendinti teisingumą. Juk ne tas pats teisingumas bus draugo santykiuose su draugu arba su svetimu, arba su bičiuliu, arba su mokyklos draugu.“ (Aristotelis. Rinktiniai raštai. Nikomacho etika. Vilnius: Mintis.)

 Loading ...

„… per tūkstančius negarbių užropojusius į mėgavimosi garbe būseną, staiga išnyra apgailėtina mintis, jog jie vargo dėl užrašo ant kapo…“ (Liucijus Anėjus Seneka. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 117 p.)

 Loading ...

„Kas yra tie, kuriems žmonės nori patikti, ir kodėl ir dėl kokių darbų? Kaip greitai amžinybė viską nusineša ir kiek jau nusinešė.“ (Markas Aurelijus. Sau pačiam. Vilnius: Alma littera. 2005, 85 p.)

 Loading ...

„Karališka daryti gera ir turėti blogą vardą.“ * Manoma, kad tai senovės graikų filosofo Antisteno Atėniečio žodžiai, cituojami Epikteto „Pokalbiuose“, IV, 6, 20. (Markas Aurelijus. Sau pačiam. Vilnius: Alma littera. 2005, )

 Loading ...

„Neryžtingas žmogus – kaip neužgrūdintas kardas.“
(Sudarytojas Juozas Macevičius. Tūkstantis Li. Senovės kinų išmintis. Vilnius: Gamta. 2005 – 25 p.)

 Loading ...