Draugas, kaip medis. Įauga į tavo širdį…
Apkabinęs savo šaknim saugo ir myli…
Bet kai tenka draugą išrauti iš širdies,
Jis palieka gilų pėdsaką…
Ir niekada jo nepamiršti…
Tu draugas, kurio niekada nenorėčiau
Išraut iš savo širdies!

 Loading ...

Draugai, kas jie? Ar tie, kurie tave myli (gal tik taip sako?…), ar tie, kurie skaudina (ne, tai tikriausiai priešai), o gal tie, kurie paprasčiausiai yra šalia (nors ir už šimto mylių…) ir nesvarbu - jis jaunas ar senas, aukštas ar žemas… Nesvarbu! Jei suprantate vienas kitą be žodžių… saugok! Nes už jokius aukso kalnus ar akmenukus nuo kelio jų nenupirksi!…

 Loading ...

Gyvenimas kaip tualetinis popierius - ilgas, pilkas ir visas į “šikną”.

 Loading ...

Kiekvienas nubudęs ryte, einame gyventi, užuot paleidę sau kulką į kaktą. (Benjamin Lebert “Crazy”)

 Loading ...

Panorau surašyt žodžius, ant didelio dangaus,
Ant amžino dangaus , tuos didelius žodžius,
Kurie apie Tave ir Tau!
Bet pasirodė, kad dangus per mažas…

Panorau surašyt žodžius
Ant žemės didelės, ant grumto, ant gėlės…
Tuos didelius žodžius, kurie apie Tave ir Tau,
Kurių širdy tiek daug dar liko…
Bet pasirodė, kad žemė per maža…

Panorau surašyt žodžius
Ant savo valandos, ant savo visados,
Tuos didelius žodžius, kurie apie Tave ir Tau,
Kurių širdy tiek daug dar liko,
O, Viešpatie, kiek daug dar liko…

 Loading ...

Tikėjau aš, kad sniegas baltas, o žmonės mylintys, geri…
Tikėjau aš, kad tiktai ledas šaltas, o saulės spinduliai - karšti…
Bet supratau - ne toks jau sniegas baltas, jis turi purvinų dėmių…
Ir supratau - ne toks jau ledas šaltas,
Yra pasaulyje šaltų širdžių…

 Loading ...

Kaip besisuktum - užpakalis niekada nebus priekyje.

 Loading ...

Gitara be stygų - pagalys, žmogus be meilės - gyvulys.

 Loading ...

Žydra svajonė - turėti draugą.

 Loading ...

Meilė - lyg lagaminas, nešti sunku, o palikti gaila.

 Loading ...

Meilė - kaip katė, gimsta akla.

 Loading ...

Pesimistas sako - blogiau būti negali, o optimistas sako - gali, gali…

 Loading ...

Pesimistas mato tunelio gale tamsą, optimistas - šviesą, o realistas mato šviesą ir traukinį atvažiuojantį į jį.

 Loading ...

Ir dar viena diena -
Tai tarsi saulės laikrodis,
Lyg vieniša daina,
Pavargę mes jos laikomės,
Pavargę mes užmiegame,
Pavargę atsibundame.
Ir šaukiame per miegą,
- Gyvenimo pagunda!
Sapnuojame kas laumės, kas gyvatės.
Kai kas išvis nemiega, vis mąsto ką praradęs …
Mes einam nematydami veidų,
Iš pykčio mes nebeskiriam spalvų.
Neturim laiko niekam, -
Užtenka vien tik nevilčiai …
Pasiimam sau viską, -
Kitam palikt nereikia !
Po viso šito stebimės,
Kodėl sapnuojam klaikiai?
Pabuskim, na pabuskim pagaliau,
Juk reikia ir gyventi,
Ne vien tik egzistuoti.
Pradėsim skirti mes spalvas
Ir šypseną nors vieną dovanosim
Viens kitam,
O retsykiais ir ašara nubrauksim …
Gyvenkim! Pakilkim iš tuščios, pilkos
Kasdienybės …
Kiekvieną minutę, valandą širdy laikykim!
Sapnuose statykim svajonių pilis!
Kad siela šypsotųs, kad juoktųsi veidas,
Ir dar nepamirškim svarbiausio dalyko:
Tai – Meilė !

 Loading ...

Mes su malonumu klausome apie mūsų teises, bet nemėgstame, kad mums primintų mūsų priedermes. — [E.Berkas]

 Loading ...

Kai kurių principų žinojimas lengvai pakeičia kai kurių faktų nežinojimą. — [K.Helvecijus]

 Loading ...

Pavyde glūdi daugiau garbėtroškos nei meilės. — [F. de Larošfuko]

 Loading ...

Pavyduolis visada randa daugiau negu ieško. — [M. de Skiuderi]

 Loading ...

Smarkus pavydas pridaro daugiau nusikaltimų už gobšumą ir garbėtrošką. — [Volteras]

 Loading ...

Pavyduoliai mirs, bet pavydas – niekada. — [Moljeras]

 Loading ...